- burgelis
- 1 ×bur̃gelis (vok. Bürger) sm. (1) K pilietis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
burgelis — 2 bur̃gelis scom. (1) riebus, riebaus veido žmogus: Kurs išsiėdęs, tas bur̃gelis, t. y. riebus J. Ta jūsų Agotė išsipenėjusi, ciela bur̃gelis Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
burgilas — bur̃gilas sm. (3b) J dručkis; žr. 2 burgelis: Petrėnės vaikai sveiki, graži kaip burgilaĩ Kv. Ei tu, burgile mano! (kreipiasi į riebų vaiką) Kv … Dictionary of the Lithuanian Language